Vienodų arba panašių priebalsių kartojimas greta einančiuose žodžiuose, jų pradžioje arba skiemenyse, siekiant sukurti tam tikrą emocinę nuotaiką, ritmą ar imituoti gamtos garsus (garsų pamėgdžiojimą)?

Aliteracija yra dažnas stilistinis elementas poezijoje ir prozoje, suteikiantis tekstui muzikalumo ir išraiškingumo. Ji padeda skaitytojui geriau pajusti kūrinio nuotaiką ir įsiminti tam tikras frazes. Pavyzdžiui, frazėje „šaltas šaltinėlis šniokščia šlamančiuose šiluose“ aiškiai girdisi šnypščiantys garsai, kurie kuria gamtos vaizdą. Lietuvių liaudies dainose ir pasakose aliteracija taip pat dažnai naudojama, kad suteiktų tekstui skambesio ir palengvintų įsiminimą. Įdomu tai, kad aliteracija gali būti naudojama ne tik kalboje, bet ir muzikos kūriniuose, kur pasikartojantys garsai sukuria panašų ritminį efektą.