Skaitmuo, žymintis niekio ar tuštumos idėją ir naudojamas skaičiams be vertės žymėti pozicinėse skaičiavimo sistemose?

Nors šiandien nulis mums atrodo visiškai įprastas, senovės graikai ir romėnai jo nenaudojo, nes manė, kad neįmanoma suskaičiuoti to, ko nėra. Šią revoliucinę matematinę sąvoką ir jos simbolį maždaug penktajame amžiuje ištobulino Indijos matematikai. Įdomu tai, kad lietuviškas žodis „nulis“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „nullus“, kuris reiškia „joks“ arba „niekas“.