(iš senovės graikų kalbos νέκρωσης (nékrōsis) 'mirtis') - tai ląstelių sužalojimo forma, kai dėl autolizės per anksti žūsta gyvo audinio ląstelės?

Skirtingai nei apoptozė, kuri yra užprogramuota ir organizmui naudinga ląstelių mirtis, šis procesas yra nekontroliuojamas ir dažniausiai sukelia stiprų aplinkinių audinių uždegimą. Įdomu tai, kad senovės civilizacijose, pavyzdžiui, Egipto mumifikavimo procese, buvo naudojamos specialios druskos, siekiant sustabdyti natūralią audinių nekrozę ir išlaikyti kūnus nesuirusius. Šiuolaikinėje medicinoje laiku negydoma nekrozė gali tapti pavojinga gyvybei, todėl mirę audiniai dažnai turi būti pašalinami chirurginiu būdu.