Senovinis ilgio matavimo vienetas, ypač naudotas audinių prekyboje, rėmėsi atstumu nuo žmogaus alkūnės iki ištiesto vidurinio piršto galiuko?

Šis matas buvo labai patogus kasdieniame gyvenime, nes kiekvienas pirkėjas ar pardavėjas jį visada turėjo „po ranka“. Įdomu tai, kad uolekties ilgis skirtingose šalyse ir net miestuose skyrėsi – pavyzdžiui, Vilniaus uolektis buvo maždaug 61 centimetro ilgio. Siekiant išvengti apgavysčių, turgavietėse būdavo įrengiamos viešos etaloninės liniuotės, prie kurių visi galėdavo patikrinti perkamų audinių matmenis.