Iš Senojo Testamento į Naująjį Testamentą perimta aklamacijos formulė, naudojama liturgijoje?

Aklamacinis žodis „Amen“ buvo naudojamas jau Senajame Testamente, kai žmonės reiškė pritarimą ar palaiminimą. Šis žodis perėjo ir į krikščionių tradiciją, tapdamas svarbia giedojimo dalimi liturgijose. Jis išreiškia sutikimą su skaitomu ar giedamu tekstu bei yra tam tikra maldų ar giesmių pabaiga. Žodis „Amen“ turi gilias religines šaknis ir yra kilęs iš hebrajų kalbos. Jis buvo plačiai vartojamas žydų religinėse apeigose, o vėliau jį perėmė krikščionys, įtraukdami į savo pamaldas. Ši aklamacijos formulė padeda tikintiesiems aktyviai įsitraukti į liturgiją ir parodyti savo pritarimą.