Psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais?

Biheviorizmas yra viena svarbiausių psichologijos teorijų, kuri XX amžiaus pradžioje iškilo kaip reakcija į dominuojantį psichologijos požiūrį į žmogų kaip sąmoningą būtybę. Šios teorijos pagrindiniai atstovai buvo Johnas Watsonas ir Burrhusas Skinneris, kurie teigė, kad psichologijos pagrindas turėtų būti objektyvus elgesio stebėjimas ir analizė. Bihevioristai manė, kad žmogaus veikla ir reakcijos į aplinką gali būti tiriamos ir aiškinamos panašiai kaip gyvūnų elgesys. Todėl jie daug dėmesio skyrė mokymosi procesams, stimulų ir reakcijų sąveikai, pastiprinimui bei bausmėms. Ši teorija turėjo didelę įtaką ne tik psichologijai, bet ir kitoms mokslo sritims, tokioms kaip edukologija ar vadyba.