XIX–XX a. meno, literatūros, muzikos, architektūros įvairių tendencijų sambūris, jungiantis klasiką, baroką, rokoką?

Neoklasicizmo stilius susiformavo XVIII a. pabaigoje ir tapo populiarus XIX a. pirmojoje pusėje. Šis meno stilius atsigręžė į antikos ir klasikinių laikotarpių meną, tačiau kartu jungė ir modernesnių stilių bruožus. Neoklasicizmo kūriniuose dažnai buvo derinami klasikinės architektūros elementai, barokinės ir rokokinės dekoracijos. Žymiausi šio laikotarpio architektai buvo Karlas Friedrichas Schinkelis ir Leopoldo Nobili. Neoklasicizmas pasižymėjo harmoningais proporciniais santykiais, aiškia struktūra ir minimaliu ornamentavimu.