Semitų etninė grupė, nuo III tūkst. pr. m. e. gyvenusi Sirijoje ir Mesopotamijoje?

Amoritai – senųjų semitų etninė grupė, gyvenusi Artimuosiuose Rytuose nuo III tūkstantmečio pr. Kr. Jie buvo žinomi kaip gabūs kariai ir pirkliai, kurie įkūrė svarbiausius senovės Artimųjų Rytų miestus-valstybes, tarp jų ir garsiąją Babiloną. Amoritų kalba buvo archajiška semitų kalba, glaudžiai susijusi su kitomis ankstyvosiomis semitų kalbomis, tokiomis kaip akadų ir ugaritų. Archeologiniai radiniai rodo, kad amoritų kultūra ir tradicijos smarkiai paveikė vėlesnių Artimųjų Rytų civilizacijų, įskaitant Babilono, Asirijos ir Sirijos, raidą. Nepaisant jų svarbos regiono istorijoje, apie amoritų etninę kilmę ir socialines-politines struktūras yra išlikę nedaug išsamių žinių. Ši senovės semitų grupė išnyko apytiksliai II tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje, sumišusi su kitomis Artimųjų Rytų tautomis.