Zigmanto Vazos išrinkimas Abiejų Tautų Respublikos valdovu
1587 m. rugpjūčio 19 d. Švedijos princas Zigmantas Vaza buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Šis įvykis įtvirtino Vazų dinastijos valdymą Abiejų Tautų Respublikoje ir turėjo ilgalaikių pasekmių valstybės politikai bei religiniam gyvenimui.
Nuo šio įvykio praėjo 439 metai.
Po Stepono Batoro mirties Abiejų Tautų Respublikoje prasidėjo ilgas ir įtemptas tarpuvaldis. 1587 m. rugpjūčio 19 d. seime, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos bajorija, Švedijos princas Zigmantas Vaza, Jono III sūnus ir paskutinio Jogailaičių dinastijos atstovo Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės sūnus, buvo išrinktas naujuoju valstybės valdovu. Jo išrinkimas nebuvo vienbalsis ir sukėlė konkurenciją su kitu kandidatu, Maksimilijonu III Habsburgu, tačiau Zigmantas Vaza galiausiai įsitvirtino soste.
Šis įvykis buvo itin svarbus Abiejų Tautų Respublikos istorijoje, nes jis įkūrė Vazų dinastiją, kuri valdė valstybę beveik šimtmetį. Zigmanto Vazos valdymas (1587–1632 m.) buvo paženklintas intensyviais religiniais konfliktais (Kontrreformacija), nuolatiniais karais su Švedija, Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Osmanų imperija, bei vidinėmis kovomis dėl valdžios. Zigmantas, būdamas uolus katalikas, aktyviai rėmė Katalikų bažnyčią ir siekė atgauti Švedijos sostą, o tai smarkiai paveikė Respublikos užsienio politiką ir vidaus reikalus. Jo valdymo metu sostinė buvo perkelta iš Krokuvos į Varšuvą, o valstybė, nors ir susidurdama su daugybe iššūkių, išlaikė savo pozicijas kaip viena pagrindinių Rytų Europos galių.