Vilniaus okupacija ir gaisras
Per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą Maskvos kariuomenė okupavo Lietuvos sostinę Vilnių, kurį plėšė ir degino net 17 parų. Tai buvo pirmoji sostinės okupacija, trukusi šešerius metus.
Nuo šio įvykio praėjo 371 metų.
1655 m. rugpjūčio 8 d. Maskvos kariuomenė, po intensyvaus mūšio prie Mūrinio (dabar Žaliojo) tilto, užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių. Ši okupacija, vykusi Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karo metu, tapo vienu tragiškiausių įvykių miesto istorijoje. Užgrobtas miestas buvo negailestingai plėšiamas ir padegtas, o gaisrai siautėjo net 17 parų, sunaikindami didžiąją dalį Vilniaus pastatų ir kultūrinio paveldo. Daugybė gyventojų žuvo, buvo paimti į nelaisvę arba priversti bėgti, o miesto ekonomika patyrė milžinišką smūgį.
Tai buvo pirmoji ilgalaikė Vilniaus okupacija, trukusi iki 1661 m. gruodžio 3 d., kai karvedžio Mykolo Kazimiero Paco kariuomenė, padedama miesto gyventojų, išvadavo sostinę. Šis įvykis paliko gilias žaizdas Lietuvos valstybės ir jos sostinės istorijoje, atspindėdamas karo žiaurumą ir valstybės trapumą. Okupacija ir gaisrai ne tik sunaikino daugelį svarbių pastatų, bet ir smarkiai paveikė miesto demografinę ir kultūrinę raidą, palikdami ilgalaikius padarinius, kurie jautėsi dar ilgai po karo pabaigos.