Berlyno sienos statybų pradžia
1961 m. rugpjūčio 13 d. Rytų Vokietija pradėjo statyti Berlyno sieną, siekdama sustabdyti masinį gyventojų bėgimą į Vakarų Berlyną. Šis įvykis tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo simbolių ir dramatiškai padalijo miestą bei šeimas.
Nuo šio įvykio praėjo 65 metai.
1961 m. rugpjūčio 13 d. ankstų sekmadienio rytą Rytų Vokietijos vyriausybė netikėtai uždarė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, pradėdama statyti tai, kas vėliau tapo Berlyno siena. Pradžioje buvo naudojamos spygliuotos vielos užtvaros ir tvoros, kurias greitai pakeitė tvirta betoninė siena. Šis veiksmas buvo skirtas sustabdyti vis didėjantį Rytų Vokietijos gyventojų srautą, bėgantį į Vakarus per atvirą Berlyno sektoriaus sieną. Iki 1961 m. apie 20% visos Rytų Vokietijos populiacijos jau buvo pasitraukusi į Vakarus.
Berlyno siena, kurios ilgis siekė 155 kilometrus, visiškai atskyrė Vakarų Berlyną nuo supančios Rytų Vokietijos teritorijos. Ji tapo apčiuopiamu ir žiauriu „Geležinės uždangos“ simboliu, padalijusiu ne tik miestą, bet ir ištisas šeimas bei draugus. Sieną saugojo sargybos bokštai, šunys ir ginkluota sargyba, turėjusi įsakymą šaudyti į visus, bandančius pabėgti. Per 28 metus, kol siena egzistavo, žuvo apie 200 žmonių, bandžiusių ją įveikti.
Berlyno sienos statyba smarkiai padidino įtampą tarp Rytų ir Vakarų, tapdama vienu svarbiausių Šaltojo karo įvykių. Ji pabrėžė ideologinį ir politinį susiskaldymą Europoje ir pasaulyje. Siena griuvo 1989 m. lapkričio 9 d., simbolizuodama Šaltojo karo pabaigą ir Vokietijos susijungimo pradžią.