Fernand’as Léger gimė 1881 metais Aržantane, Normandijoje. Prieš atvykdamas į Paryžių 1900 metais, jis kelerius metus mokėsi architekto braižytojo amato Kane. Sostinėje Léger lankė Dekoratyvinio meno mokyklą bei Juliano akademiją, o laisvu laiku dirbo braižytoju. Didžiulę įtaką jo kūrybiniam keliui padarė 1907 metais Paryžiuje surengta Paulo Cézanne’o darbų retrospektyva, paskatinusi Léger atsisakyti ankstyvojo impresionistinio stiliaus ir atsigręžti į geometrines formas. Įsikūręs Monparnaso menininkų bendruomenėje „La Ruche“, jis bendravo su avangardo atstovais Robert’u Delaunay, Chaimu Soutine’u bei Aleksandru Archipenka.
Apie 1911 metus Léger prisijungė prie Puteaux grupės kubistų ir sukūrė savitą tapybos raišką, kurią meno kritikai pavadino tubizmu. Jo paveiksluose dominavo vamzdines ir cilindrines formas primenantys tūriai, ryškios kontūrinės linijos bei grynos spalvos. Pirmojo pasaulinio karo metais Léger buvo pašauktas į Prancūzijos kariuomenę, kur tarnaudamas inžinerijos daliniuose ir dalyvaudamas Verdeno mūšyje patyrė dujų ataką. Kariuomenėje stebėti ginklai, pramoninė technika ir kartu tarnavę darbininkai nukreipė jo dėmesį į mechanizmų pasaulį. Po demobilizacijos 1917 metais prasidėjo dailininko mechaninis periodas, kurio darbuose mašinų detalės, krumpliaračiai ir žmogaus figūros tapo lygiaverčiais kompozicijos elementais.
XX amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose Léger išplėtė savo veiklą už tradicinės tapybos ribų. 1924 metais jis sukūrė eksperimentinį bekarį filmą „Mechaninis baletas“, kuris tapo ankstyvuoju abstrakčiojo kino pavyzdžiu. Dailininkas bendradarbiavo su architektu Le Corbusier, kūrė scenografiją baleto spektakliams, gobelenus, vitražus bei keramiką. Antrojo pasaulinio karo metais, nuo 1940 iki 1945 metų, Léger gyveno ir dėstė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Grįžęs į Prancūziją, jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją ir sukūrė eilę monumentaliosios tapybos kūrinių, skirtų darbo žmonių kasdienybei bei laisvalaikiui, pavyzdžiui, drobių seriją „Didysis paradas“. Dailininkas mirė 1955 metais Žif siur Iveto mieste.
Léger kūryba šiandienos žiūrovui įdomi dėl gebėjimo sujungti meną su pramonine kultūra ir kasdienybe. Laikais, kai technologijos, automatizacija ir dirbtinis intelektas iš naujo apibrėžia žmogaus bei mašinos santykį, Léger užfiksuotas susižavėjimas industrializacija skamba šiuolaikiškai. Jo kūriniuose mašina nėra tik mechaninis įrankis – ji tampa estetišku struktūriniu elementu, formuojančiu naują vizualinę kalbą. Be to, aiškios Léger formos, grynos spalvos ir monumentalios kompozicijos darė tiesioginę įtaką vėliau susiformavusiam poparto judėjimui, todėl jo paveikslai padeda suprasti moderniojo vizualiojo meno ir šiuolaikinio dizaino raidą.
