Albertas Edelfeltas gimė 1854 m. liepos 21 d. Porvo apylinkėse, suomių architekto Carlo Alberto Edelfelto ir Alexandros Brandt šeimoje. Ankstyvąjį dailės išsilavinimą jis įgijo Helsinkyje, mokydamasis Suomijos dailės draugijos mokykloje bei privačioje tapytojo Adolfo von Beckerio studijoje. 1873 m., gavęs valstybinę stipendiją, Edelfeltas išvyko studijuoti į Antverpeno karališkąją vaizduojamųjų menų akademiją Belgijoje. 1874 m. jis persikėlė į Paryžių ir įstojo į Valstybinę aukštąją dailės mokyklą, kurijai vadovavo prancūzų akademistas Žanas Leonas Žeromas. Prancūzijos sostinė ilgam tapo jo pagrindine kūrybinė baze ir tarptautinės karjeros centru.
Dailininko kūryba Prancūzijoje greitai sulaukė pripažinimo. 1877 m. Paryžiaus salone jis debiutavo su istoriniu paveikslu „Karalienė Bianka“. Vėlesniais metais Edelfeltas nutolo nuo akademinių istorinių siužetų ir atsigręžė į natūralizmą bei plenerinę tapybą. 1879 m. nutapytas kūrinys „Vaiko laidotuvės“ tapo vienu pirmųjų plenerinės tapybos pavyzdžių Suomijos mene ir pelnė autoriui trečiosios klasės medalį Paryžiaus salone. 1885 m. jis sukūrė prancūzų mokslininko Louiso Pasteuro portretą. Šis darbas, vaizduojantis mikrobiologą jo laboratorijoje tarp eksperimentinių indų, pelnė Didįjį prizą 1889 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Šiuo metu šis drobės kūrinys yra eksponuojamas Orsė muziejuje Paryžiuje.
Nors Edelfeltas daug laiko praleisdavo užsienyje, jis kiekvieną vasarą grįždavo į Suomiją. 1883 m. Haiko dvare netoli Porvo jis įsikūrė vasaros studiją, kurioje tapė vietos žvejų, valstiečių buitį bei Suomijos pakrantės kraštovaizdžius. Tarp žinomų šio periodo darbų yra paveikslai „Jūroje“ bei „Moterys prie Bažnyčios Ruokolahtyje“. Edelfeltas taip pat sukūrė iliustracijas Johano Liudviko Runebergo epiniam poezijos rinkiniui „Ensio Stolio pasakojimai“. Jis gaudavo užsakymų iš Rusijos imperatoriaus dvaro, nutapė caro Nikolajaus II bei kitų Romanovų dinastijos narių portretus. 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje Edelfeltas organizavo atskirą Suomijos paviljoną, vaidinusį vaidmenį pristatant Suomijos kultūrinę tapatybę tarptautinei bendruomenei. Dailininkas mirė 1905 m. rugpjūčio 18 d. Porvo mieste.
Šiandienos žiūrovui Alberto Edelfelto kūryba įdomi dėl gebėjimo sujungti akademinį tikslumą su laisva plenerine šviesa ir natūralizmu. Jo darbuose atsispindi perėjimas nuo XIX amžiaus istorinių siužetų prie tikroviško kasdienio gyvenimo bei mokslo pasiekimų dokumentavimo. Louiso Pasteuro portretas išlieka pavyzdiniu darbu, rodančiu, kaip menas gali užfiksuoti intelektualinį žmogaus darbą be dirbtinio patoso ar idealizavimo. Be to, Edelfelto veikla atskleidžia, kaip Šiaurės šalių menininkas sugebėjo tapti tarptautinio lygio autoritetu XIX a. pabaigos Paryžiuje, kartu nutiesdamas kelią kitiems regiono dailininkams ir išlaikydamas ryšį su savo gimtojo krašto gamta bei žmonėmis.
