Ši gili mintis atspindi rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio įžvalgas apie žmogaus prigimtį ir visuomenės veidmainystę, kai tikrojo pripažinimo ir atleidimo sulaukiama tik po mirties. Pats rašytojas puikiai žinojo, ką reiškia būti ties mirties slenksčiu, nes 1849 metais už antivyriausybinę veiklą buvo nuteistas sušaudyti ir tik paskutinę sekundę, jau stovėdamas prieš kareivių būrį, sulaukė caro malonės, pakeitusios bausmę katorga. Šis sukrečiantis išgyvenimas ne tik kardinaliai pakeitė jo pasaulėžiūrą, bet ir įkvėpė sukurti garsiausius psichologinius romanus, kuriuose jis iki smulkmenų analizavo žmogaus sielos tamsiąsias puses bei visuomenės moralės dėsnius.