Ši citata priklauso vienam garsiausių senovės Romos stoikų filosofų Lucijui Anėjui Senekai, kuris pabrėžė vidinės ramybės ir savirefleksijos svarbą chaotiškame pasaulyje. Jis tikėjo, kad gebėjimas atsiriboti nuo išorinio triukšmo ir likti vienumoje su savo mintimis yra tikrosios išminties bei dvasinės sveikatos pagrindas. Įdomu tai, kad, nors Seneka savo laiškuose nuolat propagavo saiką, dvasinę ramybę ir paprastumą, realiame gyvenime jis buvo vienas turtingiausių to meto Romos imperijos žmonių, valdęs milžinišką turtą ir tarnavęs prieštaringai vertinamam imperatoriui Neronui.