Virdžinija Vulf, viena įtakingiausių XX amžiaus modernistinės literatūros kūrėjų, šia mintimi išreiškė savo asmeninę kūrybinę filosofiją, kuria vadovavosi maištaudama prieš griežtas Viktorijos laikų visuomenės normas. Įdomu tai, kad rašytoja visą gyvenimą kovojo su sunkia depresija ir kurį laiką kūrė tik stovėdama prie specialiai jai pritaikyto aukšto stalo, nes tikėjo, jog ši poza suteikia jos tekstams daugiau dinamiškumo ir laisvės. Šiandien ši citata primena autorės drąsą eksperimentuoti su sąmonės srauto technika ir jos nuolatinį siekį išsaugoti moters kūrėjos nepriklausomybę, kurią ji pati įamžino garsiajame esė „Savas kambarys“.