Ekscentriškasis airių rašytojas ir dramaturgas Oskaras Vaildas, garsėjęs savo aštriu protu bei estetizmo filosofija, šia mintimi pabrėžė, kad estetinis vertinimas yra visiškai subjektyvus ir priklauso nuo stebėtojo dvasinio pasaulio. Įdomu tai, kad pats autorius savo gyvenimą pavertė tikru meno kūriniu ir buvo žinomas dėl neįprasto stiliaus – jis dažnai vaikščiodavo Londono gatvėmis, rankoje laikydamas leliją ar saulėgrąžą, taip provokuodamas Viktorijos laikų visuomenę. Šis požiūris į grožį kaip asmeninį išgyvenimą vėliau tapo pagrindine jo vienintelio romano „Doriano Grėjaus portretas“ ašimi, kur išorinis patrauklumas susiduria su vidiniu moraliniu nuosmukiu.