Albertas Schweitzeris buvo įtakingas vokiečių filosofas, teologas, gydytojas ir muzikantas, įžymus savo humanistine pasaulėžiūra ir aktyviu filantropizmu. Jis 1952 m. apdovanotas Nobelio taikos premija už savo darbus Lambareno ligoninėje Afrikoje, kur be jokio atlygio dirbo medicinos misijoje. Citata apie talentų ugdymą ir džiaugsmo siekį atspindi Schweitzerio humanistines vertybes – jo įsitikinimą, kad kiekvienas žmogus turi išnaudoti savo galimybes ir siekti asmeninio tobulėjimo bei vidinės harmonijos, nepaisant gyvenimo sunkumų. Ši žinoma citata yra viena iš geriausiai Schweitzerio filosofiją ir požiūrį į žmogaus prigimtį atspindinčių minčių.