Antanas Škėma buvo vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių rašytojų. Gimęs 1910 m. Rusijoje, jis priklausė išeivių rašytojų kartai, kurie kūrė tremtyje, įkvėpti skaudžių Antrojo pasaulinio karo patirčių. Škėmos citata apie literatūros grožį atskleidžia jo požiūrį, kad net ir bjauri ar nemaloni realybė gali tapti meno šaltiniu. Tai atspindi svarbiausias Škėmos kūrybos temas – egzistenciją, moralines dilemas ir žmogaus vidinius išgyvenimus. Rašytojas buvo labai eruditiškas, todėl jo kūryboje atsispindi gilūs filosofiniai ir kultūriniai kontekstai. Nepaisant sudėtingos gyvenimo patirties, Škėma gebėjo pamatyti grožį ir poeziją net ir alinančiose žmogaus būties apraiškose.