Vytautas Mačernis (1921–1944) – vienas žymiausių Lietuvos poetų, savo kūryba išreiškęs tragišką žmogaus egzistenciją XX a. Antrojo pasaulinio karo sąlygomis. Ši citata atskleidžia poetinį Mačernio pasaulėvaizdį, kuriame gyvenimas suvokiamas kaip intensyvus, degantis, kupinas aistrų ir aistringos kūrybos. Poeto žodžiais, tik tuomet, kai žmogus atiduoda save iki galo, jis iš tiesų gyvena. Mačernio kūrybai būdingas ypatingas dvasinis intensyvumas, tikrumas ir aistringumas, vertinant gyvenimą kaip nuolatinį virsmą ir savirealizacijos procesą.