Šv. Benediktas buvo žymus VI amžiaus krikščionių vienuolis ir teologas, kuris parašė vieną svarbiausių vienuolinės dvasinės disciplinos traktatų – „Regula Benedicti“ (Šv. Benedikto taisyklę). Ši citata atspindi pagrindinius Šv. Benedikto mokymus: nuolatinį dvasinio tobulėjimo siekį, nuolankumą ir atsakomybę prieš Dievą. Manoma, kad Benediktas siekė, jog vienuoliai nuolat jaustųsi esą Dievo akivaizdoje ir taip stiprintų savo moralinį bei dvasinį gyvenimą. Ši Benedikto mintis tapo viena žinomiausių ir dažniausiai cituojamų krikščioniškose bendruomenėse bei dvasinėje literatūroje.