Zaratustra, arba Zoroastras, buvo senovės Persijos pranašas, filosofas ir religijos reformatorius, gyvenęs apie VI a. pr. Kr. Jis įsteigė zoroastrizmą – vieną seniausių monoteistinių religijų, kurioje Dievas yra vienas ir visagalis. Cituojama frazė yra iš jo išminties knygos „Zaratustra taip kalbėjo“, kurioje aptariamos fundamentalios žmogiškosios būties temos, tarp jų ir meilės prigimtis. Šis aforizmas atkreipia dėmesį į meilės ir proto ryšį. Zaratustra teigia, kad meilė neįmanoma be tam tikros dozės beprotybės, tačiau ir beprotybė turi dalelę proto. Tai rodo, kad meilė ir protas nėra vienas kitam priešingi, o glaudžiai susiję dalykai. Šis požiūris pabrėžia, jog sveika meilė turi derinti širdį ir protą.