Ši citata yra viena žinomiausių amerikiečių filosofo, poeto ir eseisto Ralfo Waldo Emersono (1803–1882) minčių. Emersonas buvo vienas pagrindinių Naujosios Anglijos transcendentalizmo sąjūdžio atstovų, kurio filosofija akcentavo asmeninį dvasinį tobulėjimą, gamtos ir individo ryšį bei nepriklausomą mąstymą. Emersono kūryba turėjo didžiulę įtaką vėlesnėms kartoms, o ši citata atskleidžia jo požiūrį, jog svarbiausia ne galutiniai pasiekimai, o pati gyvenimo kelionė, procesas, per kurį individas tobulėja ir atranda save.