Ši citata yra priskiriama Mahatmai Gandhiui, vienam žymiausių Indijos nacionalinio išsilaisvinimo judėjimo lyderių ir filosofų. Gandis buvo vienas pagrindinių asmeninės nepriklausomybės ir socialinės reformos skelbėjų, siekusių Indijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės valdžios be smurto ar agresijos. Citata atspindi Gandžio filosofiją, kuri pabrėžia altruizmą ir dvasinį tobulėjimą kaip svarbiausius žmogaus siekius. Gandis tikėjo, kad tik pasišventęs tarnavimas kitiems ir atsisakymas savigynos gali atvesti į dvasinį išsivadavimą bei galimybę pasiekti aukščiausius žmogiškumo lygmenis. Ši idėja buvo esminis jo neprievartinės kovos ir pilietinio nepaklusnumo judėjimo principas.