Sokratas (470–399 m. pr. Kr.) buvo senovės Graikijos filosofas, laikomas vienu iškiliausių vakarietiškosios filosofijos pradininkų. Jo mokymas buvo grindžiamas žinojimo ir dorybės vienovės idėja – tik žinodamas, kas yra gėris, žmogus gali elgtis dorai. Šioje citatoje Sokratas teigia, kad laimė ne visada yra susijusi su naujų dalykų siekimu, o dažnai glūdi jau turimų vertybių suvokime ir įvertinime. Kitaip tariant, atsakymai į gyvenimo klausimus ne visada slypi ateityje, bet gali būti atrasti jau turimo patyrimo ir išminties pagrindu. Sokratas buvo žinomas kaip neortodoksiškas mąstytojas, kuris kvestionavo tradicines vertybes ir buvo nuolat polemizuojamas dėl savo radikalių pažiūrų. Dėl kritikos Atėnų visuomenės moralei ir politinėms institucijoms jis buvo apkaltintas bedievyste ir jaunimo sugedimu, o 399 m. pr. Kr. nuteistas mirties bausme.