Laozi (dar žinomas kaip Lao Dzė) buvo senovės Kinijos filosofas, gyvenęs apie VI a. pr. Kr. Jis laikomas daoizmo filosofijos, kuri pabrėžia harmonijos, vidinės ramybės ir spontaniškumo svarbą, pradininku. Šioje citatoje Laozi išreiškia įsitikinimą, jog kantrybė ir sugebėjimas laukti tinkamo momento yra esminis veiksnys siekiant sėkmės. Nors apie Laozi gyvenimą žinoma nedaug, manoma, kad jis dirbo Čžou dinastijos rūmų archyvare ir buvo garsus savo išmintimi. Vienas populiariausių jo kūrinių – „Dao De Jing“ – tradiciškai sudarytas iš 81 trumpo eilėraštinio skyriaus, kuriuose aprašomas daoizmo filosofijos turinys. Šie tekstai iki šiol yra ypač įtakingi Rytų Azijos kultūroje ir dvasiniame gyvenime.