Marcel Proust buvo įtakingas prancūzų rašytojas, filosofas ir kritikas, ypač žinomas dėl daugiatomio romano „Prarastasis laikas“. Šis citatos autorius garsėjo savo kruopščios ir detalaus dėmesio reikalaujančia proza, kurioje atminties fenomenas užėmė ypatingą vietą. Prousto požiūriu, atminties vaidmuo žmogaus savasties formavimuisi ir įprasminimui yra nepakeičiamas. Praeities prisiminimai ir su jais susijusios emocijos atveria unikalią prieigą prie vidinės žmogaus patirties, leidžiančios suvokti savo tapatybę bei vietą pasaulyje. Ši citata atskleidžia autoriaus įsitikinimą, kad žmogaus širdyje, jo emocijų ir jausmų gelmėse, glūdi neįkainojama amžina enciklopedija, kupina asmeninės prasmės ir egzistencinės vertės.