Lao Dzė buvo vienas žymiausių ir įtakingiausių senovės Kinijos filosofų, gyvenęs VI–V a. pr. Kr. Jis laikomas taoizmo religijos ir filosofijos sistemos pradininku. Pagrindinį Lao Dzė darbą „Dao De Jing“ dažnai vadina viena sunkiausiai suprantamų, bet kartu ir įtakingiausių Rytų filosofijos knygų. Citatoje Lao Dzė pabrėžia kantrybės svarbą, teigdamas, kad ji leidžia sulaukti tinkamo momento, kai viskas įgauna gilesnę prasmę. Ši išmintinga mintis atspindi taoizmo filosofijos esmę – būti harmonijoje su gamta ir laiko tėkme, vengiant skubėjimo bei prievartinio kišimosi į natūralią tikrovės eigą. Kantrybė ir ramybė yra pagrindinės daoistinės dvasios savybės.