Motina Teresė buvo albanų kilmės katalikų vienuolė, dirbusi su skurdžiausiais žmonėmis Kalkutoje, Indijoje. Ji įsteigė vienuolyną „Šventosios meilės misionierės“ ir skyrė visą savo gyvenimą padėti ir tarnauti neturtingiesiems. Motina Teresė, kaip viena iš didžiausių XX a. humanisčių, buvo apdovanota Nobelio taikos premija 1979 m. už savo nepailstamas pastangas palengvinti skurdžiausiųjų gyvenimą ir populiarinti krikščioniškąsias vertybes. Citatos mintis atskleidžia, kad tikroji žmogaus vertė neslypi turtingumo ar socialinės padėties matmenyse, bet veikiau jo suteiktoje pagalboje ir rūpestyje kitiems. Motina Teresė savo gyvenimo pavyzdžiu ir darbais parodė, kad net ir turint nedaug materialinių išteklių, vis tiek galima atlikti didžius darbus ir tapti įkvėpimu kitiems.