Albertas Schweitzeris (1875–1965) buvo vokiečių filosofas, teologas, gydytojas ir misionierius, visuomenės veikėjas, dirbęs Afrikoje. Jis buvo žinomas kaip aistringas pacifistas ir humanistas, kuriam rūpėjo ekologiniai klausimai. Už savo darbų ir įsitikinimų nuoseklumą 1952 m. jam buvo įteikta Nobelio taikos premija. Šioje jo citatoje atsispindi jo filosofijos pagrindinės idėjos – pagarba žmogui, atjauta ir susitaikymas. Schweitzeris manė, kad svarbiausia ne pasiekimai, o žmogiškosios savybės – sugebėjimas mylėti ir atleisti, kurios parodo tikrąją žmogaus vertę.