Šveicarų vokiečių gydytojas, filosofas ir humanistas Albertas Šveiceris (1875–1965) yra žinomas kaip viena iškiliausių XX a. asmenybių. Jis pagarsėjo ne tik savo įtakinga medicinine ir humanitarine veikla Afrikos džiunglėse, bet ir giliu filosofiniu požiūriu į žmogaus prigimtį bei gyvenimo prasmę. Ši Šveicerio citata ragina žmones ieškoti laimės ne ten, kur jos neįmanoma rasti, o ten, kur ji iš tiesų glūdi – savyje, santykiuose su kitais ir prasmingoje veikloje. Šveiceris buvo įsitikinęs, kad tikroji laimė kyla iš altruizmo, tarnavimo kitiems bei nepaliaujamo dvasinio augimo. Šios įžvalgos buvo neatsiejama jo filosofijos, etikos ir pasaulėžiūros dalis.