Ši citata priklauso vienam iškiliausių XX amžiaus visuomenės veikėjų, Pietų Afrikos Respublikos prezidentui Nelsonui Mandelai. Jis buvo nepailstantis kovotojas už rasių lygybę ir socialinį teisingumą, už ką buvo kalinamas 27 metus. Mandela, suvokdamas sunkumus ir iššūkius, su kuriais susidūrė jo šalis ir žmonės, ragino neprarasti vilties net sunkiausiais laikais. Ši citata byloja apie jo gilų įsitikinimą, kad net tamsiausiomis akimirkomis žmogus turi išmokti pamatyti šviesą, vedančią į geresnę ateitį. Toks požiūris įkvepia ir įgalina žmones kovoti už savo laisvę bei orumą. Neabejotinai Mandelos gyvenimas ir darbai yra įkvepiantys bei verti didžiausios pagarbos. Jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, o jo vardas ir atminimas yra įamžinti visame pasaulyje kaip laisvės, teisingumo ir žmoniškumo simbolis.