Viktoras Franklis buvo austras psichiatras, neurologas ir filosofas, išgyvenęs koncentracijos stovyklą Antrojo pasaulinio karo metu. Jo mintys ir darbai daro didelę įtaką šiuolaikinei psichologijai bei filosofijai. Ši citata atspindi jo įsitikinimus, kad net sunkiausių gyvenimo iššūkių akivaizdoje žmogus turi ieškoti prasmės ir nepasiduoti, o stengtis siekti tikslų. Franklio knyga „Žmogus prasmės akivaizdoje“ tapo vienu žymiausių ir įtakingiausių XX a. psichologinių veikalų, kuriame jis atskleidė savo logoterapijos koncepciją. Šios teorijos esmė – žmogus turi atrasti gyvenimo prasmę, kad įveiktų net baisiausias kančias ir išliktų žmogumi.