Nors Markas Aurelijus valdė galingiausią to meto imperiją ir formaliai turėjo viską, savo asmeniniuose užrašuose, vėliau pavadintuose „Sau pačiam“, jis nuolat primindavo sau apie materialių turtų ir valdžios laikinumą. Šis filosofas ant sosto kasdien praktikuodavo stoicizmo idėjas, o naktimis, karinių žygių palapinėse, rašydavo tekstus, skirtus ne visuomenei, o savo paties dvasinei ramybei palaikyti. Įdomu tai, kad imperatorius iš tikrųjų nemėgo karo ir prabangos, o didžiąją dalį savo asmeninio turto pardavė aukcione, kad padengtų valstybės skolas ir padėtų maro nualintiems Romos piliečiams. Ši jo mintis atspindi gilią stoikų tiesą, jog vienintelis tikras žmogaus turtas yra jo paties protas, dorybė ir gebėjimas kontroliuoti savo reakcijas į išorinio pasaulio pokyčius.