Williamas Faulkneris, vienas iškiliausių JAV modernistinės literatūros atstovų ir Nobelio premijos laureatas, šia mintimi iš romano „Laukinės palmės“ pabrėžė, kad net ir skausmingi išgyvenimai yra geriau nei dvasinė tuštuma ar abejingumas. Įdomu tai, kad pats rašytojas garsėjo itin ekscentrišku gyvenimo būdu ir kūrybiniu užsispyrimu – pavyzdžiui, savo šedevrą „Kai aš gulėjau mirties patale“ jis parašė per šešias savaites, dirbdamas naktiniu sargu elektrinėje ir kaip rašomąjį stalą naudodamas apverstą anglių neštuvą. Šis autoriaus pasirinktas sielvarto kelias atsispindi ir jo sudėtingoje kūryboje, kurioje per veikėjų kančias atskleidžiamas nepalaužiamas žmogaus dvasios gyvybingumas.