" Knygos – tylūs tiltai, jungiantys mus su praeitimi ir atveriantys duris į tūkstančius pasaulių, kuriuose galime keliauti be judesio "
Umberto Eco, italų semiotikos teoretikas ir rašytojas, žavėjosi knygų pasauliu per visą savo gyvenimą, todėl šie žodžiai atspindi jo gilų filosofinį požiūrį į skaitymo prasmę. Nors Eco yra geriausiai žinomas dėl savo detektyvinio romano „Rožė iš Babilono“, kuris tapo pasauliniu bestseleriu, jo intelektualus palikimas yra tiesiogiai susijęs su teksto interpretacija ir žodinės komunikacijos svarba. Eco studijavo estetikos ir filosofijos disciplinas, o vėliau tapo garsiausiu semiotikos specialistu, kuris rūpestingai analizavo, kaip ženklas ir prasmė susijungia žmogaus sąmonėje. Paskutiniaisiais savo gyvenimo dešimtmečiais jis aktyviai rašė apie bibliotekų reikšmę informacijos visuomenėje, pabrėždamas, kad knygos niekada nebus pasenusios, nes jos dalijasi su mumis žiniomis ir patirtimi per amžius. Žodžiai apie „tylius tiltus“ puikiai atspindi jo įsitikinimą, jog skaitymas yra giliausia ir svarbiausia žmogaus intelektualinė veikla, kurios metu mes susiduriame su skirtingomis idėjomis ir pasaulėžiūromis.