Ar kada nors susimąstėte, kaip XI amžiaus žydų filosofas ir poetas Ibn Gabirolis, dar žinomas kaip Avicebronas, sugebėjo daryti įtaką net krikščioniškajai scholastikai? Ši gili mintis, atspindinti viduramžių Ispanijos politinių intrigų ir asmeninių išdavysčių kupiną atmosferą, yra kilusi iš jo garsaus etikos traktato „Sielos savybių gerinimas“. Įdomu tai, kad šis kūrėjas, garsėjęs ne tik neeiliniu intelektu, bet ir itin sunkiu, užgirdžiu charakteriu bei lėtine odos liga, visą gyvenimą jautėsi vienišas ir nesuprastas, todėl nenuostabu, kad jo kūryboje ryški nepasitikėjimo kitais tema. Pasak legendos, Ibn Gabirolį nužudė pavydus musulmonų poetas, o jo kūną užkasė po figmedžiu, kuris po to pradėjo vesti neįtikėtinai saldžius vaisius, taip atskleisdamas paslėptą nusikaltimą.