Indų poetas, filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Rabindranatas Tagorė šiais žodžiais išreiškė gilią altruizmo ir nesavanaudiškumo idėją, kuri buvo itin artima jo paties gyvenimo būdui. Įdomu tai, kad autorius ne tik rašė apie ateities kartų gerovę, bet ir pats aktyviai ją kūrė – jis įkūrė unikalią po atviru dangumi veikusią Šantiniketano mokyklą, kurioje mokiniai mokėsi tiesiogiai gamtoje, sėdėdami po medžių lajomis. Šis mąstytojas tapo pirmuoju neeuropiečiu, pelniusiu Nobelio premiją, o jo gili pagarba gamtai ir žmonijai iki šiol įkvepia kurti ilgalaikę vertę pasauliui.