Žanas de Labrujerė, XVII amžiaus prancūzų satyrikas ir moralistas, šia įžvalga taikliai apibūdino dvaro gyvenimo intrigas, kurias pats kasdien stebėjo dirbdamas įtakingo princo de Kondė namų mokytoju. Jo vienintelis, tačiau epochiniu tapęs, kūrinys „Charakteriai“ buvo išleistas anonimiškai, baiminantis galingų dvariškių keršto, nes knygoje autorius be gailesčio demaskavo to meto visuomenės egoizmą, tuštybę ir materializmą. Įdomu tai, kad šis talentingas stebėtojas, nepaisant didžiulės knygos sėkmės ir net devynių jos leidimų per autoriaus gyvenimą, pats iki mirties išliko itin uždaras, vienišas ir skeptiškai vertino žmonių nuoširdumą. Ši citata atskleidžia rašytojo filosofiją, kad visuomenėje pragmatiški mainai ir abipusė nauda dažnai yra kur kas stipresnė varomoji jėga nei moralinės dorybės ar nesavanaudiška pagalba.