Ar kada nors susimąstėte, kodėl lietuvių liaudies tautosakoje gamtos ciklai užima tokią svarbią vietą? Mūsų protėviai, kurių gyvenimo ritmą visiškai diktavo žemdirbystės darbai, puikiai suprato, kad tikroji daiktų ir reiškinių vertė išryškėja tik per priešpriešą. Įdomu tai, kad senovės lietuviai neturėjo griežto kalendorinio laiko suvokimo, todėl metų laikai jiems buvo ne tiesiog datos, o mistiniai virsmo etapai, mokantys kantrybės ir primenantys, kad po sunkaus darbo visada seka pelnytas poilsis. Šis posakis atspindi gilią baltų filosofiją, jog gyvenimo pilnatvei ir džiaugsmui patirti būtina kontrastų bei išbandymų pusiausvyra.