Pasaulinio garso britų psichoanalitikas Džonas Boulbis, suformulavęs revoliucinę prieraišumo teoriją, pats vaikystėje patyrė stiprų emocinį nepriteklių, nes jį auklėjo griežta auklė, o su tėvais jis matydavosi vos valandą per dieną. Šis asmeninis išgyvenimas paskatino mokslininką visą gyvenimą paskirti tyrinėjimams, kaip ankstyvas saugumo jausmas ir tėvų globa formuoja vaiko asmenybę. Šia mintimi autorius pabrėžia, kad tik emocinis saugumas, o ne griežta drausmė, leidžia mažyliui sėkmingai tyrinėti pasaulį ir užaugti emociškai sveika asmenybe. Įdomu tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais Boulbio įžvalgos apie vaikų atskyrimo nuo tėvų žalą padėjo pakeisti ligoninių taisykles visoje Europoje, leidžiant tėvams lankyti hospitalizuotus vaikus.